Dievo Tėvo Širdies bendruomenės istorija

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Viešpats davė dovaną – didžiulę charizminio atsinaujinimo bangą, kuri mūsų šalį apdovanojo daugybės skirtingų bendruomenių gimimu.

Su Atgimimu prasidėjo lietuvių tikinčiųjų kelionės po Europą, pažintys su Bažnyčia ir jos realybe Europoje. Viena ryškiausių to meto charizminių bendruomenių – „Palaiminimų“ (pranc. Beatitudes) bendruomenė Prancūzijoje. Joje vienas po kito lankėsi ir lietuviai, o netrukus kalbos apie šią bendruomenę pradėjo sklisti labai plačiai. 1998 m. viena lietuvė nusprendė praleisti metus „Palaiminimų“ bendruomenėje. Vėliau ji tapo kandidate, o galiausiai – „Palaiminimų“ bendruomenės nare. 2000 m. ji įstojo į postulantūrą tikėdamasi tarnauti Prancūzijoje. 2004 m. vasarą Lietuvoje lankantis misionierių komandai iš „Palaiminimų“ bendruomenės mūsų minėtai lietuvei atvirai buvo užduotas klausimas: „Ar tu grįši į Lietuvą?“. Šis klausimas tapo paskata įkurti bendruomenę Lietuvoje. Vėliau dar viena lietuvė prisijungė prie „Palaiminimų“ bendruomenės – lankydamasi ir gyvendama kartu, neturėdama įsipareigojimų bendruomenėje.

Taigi susitikusioms dviem merginoms – Kristinai Varanauskaitei ir Daivai Šidiškytei – buvo visiškai aišku, kad reikia atsiliepti į poreikį įkurti bendruomenę Lietuvoje. Jos ėmė mąstyti apie bendruomenę, kuri atitiktų to meto lietuvių poreikius. Tačiau bendruomenė nesiekė būti „Palaiminimų“ bendruomenės filialu Lietuvoje, ji planavo veikti autonomiškai. 2008 m. pradėti organizuoti pirmieji renginiai. Juos lydėjo Dievo ranka ir padrąsinimai iš aplinkos tai daryti toliau.

Pirmasis Dievo Tėvo Širdies bendruomenės pavadinimas buvo „Betanija“. Betanija, nes jos esmė – ką patys išgyvename kasdienybėje, tuo trokštame dalintis ir su visais aplinkiniais. Mums svarbu sudaryti sąlygas kiekvienam veikti kasdienybėje konkrečiais artimo meilės darbais. O būtent – sukurti laiką ir galimybę žmonėms susitikti su Dievu.

Kiekviename organizuotame renginyje matėme ir išgyvenome Dievo prisilietimą. O kasdienybėje patyrėme, kad vyksta prisikėlimas (tarsi Lozoriaus) – patikėjimas stebuklu, kurio galbūt ir nepastebėtume ar kuriam net nedrįstume leisti įvykti.

Stipriai išgyvename Dievo Tėvo prisilietimą prie mūsų širdies – būtent tą Tėvystę, kuri priklauso tik Dievui Tėvui. Jau nuo 2016 m. jautėme įkvėpimą Tėvo Širdies patirtį įtvirtinti ir bendruomenės tapatybėje.

Mes esame „Emmaus“ federacijos atšaka Lietuvoje. „Emmaus“ federacijos įkūrėjas yra kunigas Baldo Alagna. 2018 m. pavasarį grupė skirtingų žmonių išgyvenome stiprų troškimą susiburti į vieną šeimą ir patarnauti vieni kitiems per skirtingas patirtis, dalintis bendru mokymu, jungti skirtingų šalių katalikus, taip pat suteikti 12 mėnesių mokymų programą, kuri padėtų Katalikų Bažnyčiai dirbti pagal savo pašaukimą. Iš „Emmaus COM“ federacijos gauname mokymus tikėjimo temomis ir auginame savanorius „Emmaus“ šeimos dvasioje.

Atsiliepdami į pašaukimą skelbti apie Tėvo gerumą ir Jo gailestingumą, 2023 m. bendruomenės branduolio sprendimu pasivadinome Dievo Tėvo Širdies bendruomene. Mums tai lyg įtvirtinimas, nes apie Dievo Tėvo Širdį, apie Jėzaus ir Tėvo santykį tiek daug kalbėjo Šv. Teresėlė – mūsų bendruomenės globėja iš Dangaus.

Į mūsų gretas įsitraukia skirtingi žmonės nepriklausomai nuo jų patirties, profesinės srities ar šeiminės padėties. Kai kurie įsipareigoja ir jungiasi pasirinkdami ilgalaikį tarnavimą, kiti be įsipareigojimų tarnauja pagal galimybes.

Esame dėkingi kiekvienam, kuris per visą bendruomenės gyvavimo laiką keliavo kartu su mumis ir buvo mūsų bičiuliais. Taip pat atsiprašome visų, kurių lūkesčių nepateisinome. Visiems mums tai yra erdvė augti tarnystėje.